Tarpusavio skolinimo galimybės ir iššūkiai. I dalis.

Dabartiniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys tarpusavio skolinimą, aiškiai neatriboja tarpusavio skolinimo už atlygį. t.y. komercinio skolinimo nuo tarpusavio skolinimo be atlygio. Šios straipsnių serijos tikslas yra pasvarstyti, kaip galėtų būti suprantamas ir reguliuojamas tarpusavio skolinimas be atlygio tokiu būdu, kad būtų skatinamas žmonių finansinis solidarumas, savarankiškumas ir savireguliacija.

Patogumo tikslu straipsnyje tarpusavio (ir kitoks) skolinimas už atlygį vadinamas “komerciniu skolinimu”, o tarpusavio skolinimas be atlygio vadinamas tiesiog “tarpusavio skolinimu). Kadangi esminiai tarpusavio skolinimo privalumai galėtų būti pasiekiami skolinimo procesų decentralizacijos būdu, sąvoka “tarpusavio skolinimas” šiame straipsnyje tapatinama su sąvoka “decentralizuotas tarpusavio skolinimas”

Šioje straipsnio dalyje komercinio skolinimo klausimai paliečiami tik tiek, kiek neišvengiamai būtina gilinantis į tarpusavio skolinimo temą.

Svarstydami tarpusavio skolinimo tema, pabandykime “neprisirišti” prie galiojančio teisinio režimo, o pamodeliuoti, kaip galėtų atrodyti “idealūs” tarpusavio skolinimo procesai, kokią naudą iš to galėtų gauti paskolų gavėjai, davėjai ir visuomenė apskritai.

Taigi, pabandykime pavardinti “idealaus” tarpusavio skolinimo bruožus, o po to pasvarstyti, kokiais būdais šis “idealas” galėtų būti pasiektas.

Pirma.

Tarpusavio skolinimas turėtų ženkliai sumažinti skolinimosi kaštus (ypač patiriamus pinigų forma) dėka to, kad būtų nuo centralizuoto skolinimo pereita prie decentralizuoto skolinimo, t.y. atsisakyta brangiai kainuojančių paslaugų rizikos vertinimo, sandorių įforminimo, ikiteisminių ir teisminių ginčų sprendimo ir skolų išieškojimo srityse;

Antra.

Tarpusavio skolinimo dalyviai galėtų veikti savireguliacijos būdu pagal iš anksto paviešintas tarpusavio skolinimo taisykles. Finansų rinkų priežiūros institucijos galėtų vykdyti šių taisyklių monitoringą ir viešinti savo nuomonę dėl jų privalumų ir trūkumų;

Trečia.

Tarpusavio skolinimo dalyviai galėtų orgnizuoti į neformalias tarpusavio skolinimo asociacijas (socialinių tinklų grupių tipo bendruomenes), kurių tikslas būtų savišvieta finansų srityje, informacijos apie asociacijos narių tarpusavio skolinimo rodiklius, skleidimas ir dalinimasis gerąja praktika ir, pasiekus reikiamą kompetenciją, tarpusavio skolinimas. Asociacijų dalyvių komunikavimo platforma galėtų būti keybase.io komandos (teams).

Ketvirta.

Tam tikromis organizacinėmis priemonėmis, pirmiausia išskaidant skolinamas sumas daugeliui skolininkų, galėtų būti pasiekta, kad paskolos negrąžinimo arba vėlavimo grąžinti atveju nuostolis būtų nežymus, be to, skolintojų bendruomenė, įvertinusi negrąžinimo priežastis, galėtų solidarizuotis su sunkumus patiriančiais asmenimis ir svanoriškai padengti skolą mikro “įnašais” ir /ar kitaip prisidedant prie problemų sprendimo.

Penkta.

Blokų grandinėje virtualių indikatorių – auksinų pagalba fiksuojant tarpusavio skolinimo transakcijas ir kitus su tuo susijusius veiksmus, asmenys turėtų galimybę ilgainiui užsitarnauti patikimo tarpusavio skolinimo dalyvio reputaciją, kuri galėtų būti saugiai, pigiai saugoma praktiškai neribotą laiką ir analizuojama ypač mažais kaštais.

Aiškiai suprasdami savitarpio skolinimo “mechanizmą”, jo privalumus ir trūkumus suprasdami rizikas, asmenys turėtų galimybę priimti sprendimus dėl įsitraukimo į savitarpio skolinimą lygio, jei atsiranda sisteminio pobūdžio problemų, siūlyti padėtį keičiančias priemones, o kai jos dėl kokių nors priežasčių padėtis nesikeičia , savalaikiai įvykdyti atsidalinimą (angl. – fork), pakeisti skolinimo santykių partnerius, inicijuoti taisyklių ir indikatorių keitimą .

Trapusavio skolinimo dalyviai turėtų gebėti stebėti ir analizuoti :

  • kokios yra tarpusavio skolinimo dalyvių skaičiaus augimo tendencijos (pagal “Žalio” auksino emisijos dinamiką”;
  • ar vienas ar kitas konkretus skolinimo santykių dalyvis pakankamai supranta tarpusavio skolinimo procesus (pagal atliekamas/neatliekamas visų trijų rūšių auksinų transakcijas )
  • kokio dydžio savitarpio paskolų pageidaujama ir kokio dydžio paskolos suteikiamos (pagal įrašus “Skelbimų lentoje”);
  • kokie pageidaujamų ir kokie suteiktų paskolų terminai;
  • kiek skolintojų skolina vienam skolininkui;
  • keliems skolininkams skolina vienas skolintojas;
  • kokia konkrečių asmenų skolinimo ir skolinimosi istorija;
  • kokie skolų grąžinimo grafikai ir jų laikymasis;
  • ar vyksta skolų refinansavimas ir paralelinis skolinimas;
  • kokios informacinių technologijų platformos naudojamos;
  • kokie atskirų informacinių technologijų privalumai ir trūkumai;
  • kokią asmeninę informaciją viešina apie save tarpusavio skolintojai;
  • Kokią informaciją, susijusią su tarpusavio viešina tarpusavio skolintojai;
  • ar tarpusavio skolinimas susijęs su kitais resursų dalinimosi projektais;
  • Kokios prievolių užtikrinimo priemonės taikomos;
  • Sandorių įforminimo praktika;
  • Ginčų moderavimo ir sprendimo būdai;
  • Asmeninės irr kolektyvinės priemonės švelninančios neigiamas skolų negrąžinimo pasėkmes;
  • Skolų negrąžinimo prevencijos priemonės;
  • kiti.

Siekiant tokius duomenis rinkti ir analizuoti mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau, tikslinga naudoti tam tikras technines priemones, įdiegti standartus, kurių savitarpio skolinimo dalyviai laisvanoriškai laikytųsi, t.y. susitarti dėl tam tikrų specifinių sąvokų, informacijos pateikimo formų ir terminų, naudojamų informacinių technologijų, “gero tono” ir kitų taisyklių, kurie padidintų savitarpio skolinimo mastus ir kokybę. Tam tikrą vaidmenį čia galėtų atlikti asociacijos darbuotojai ir savanoriai, tačiau stengiantis išlikti kuo labiau decentralizuota struktūra, pagrindinė veikla turėtų vykti tarp formaliai nesusaistytų arba minimaliai susaistytų lygiarangių asmenų (peer to peer).

Nemažas iššūkis yra suderinti dvi priešingybes, – iš vienos pusės siekis standartizuoti, reglamentuoti, centralizuoti ir kuo efektyviau naudoti tradicines teisines ir organizacines priemones būdingas kredito santykiams, iš kitos pusės, – skatinti naujų bendrakūros formų paiešką dalyvių iniciatyvumą, priemonių lankstumą ir humaniškumą socialiai pažeidžiamiausių asmenų atžvilgiu. Asociacijos narių veiklos prioritetas, skirtingai nuo tradicinių kredito įstaigų, turėtų būti ne ekonomiškai silpniausiųjų nustatymas, suvaržymas ir atstūmimas, o savitarpio pagalba skolinimo būdu, savišvieta finansų srityje ir kitokia pagalba susiduriantiems su laikino pobūdžio materialiniais sunkumais.

Kitas nemenkas iššūkis yra išmokti, įprasti reguliariai ir laisvai naudotis naujomis informacinėmis technologijomis žmonėms, kuriems neretai poreikis atlikti paprastą banko pavedimą sukelia diskomfortą ir net stresą. Praktika rodo, kad geriausias būdas pasiekti šiuos tikslus yra kuo greičiau ir kuo dažniau atlikti veiksmus praktiškai, pradedant nuo smulkių operacijų atlikimo ir einant link sudėtingesnių, o su teorine dalimi supažindinant vėliau ir/arba paraleliai. Pradedantiesiems savitarpio skolinimo dalyviams asociacijos savanoriai galėtų organizuoti supažindinimo su informacinėmis technologijomis mokymus, kurių dėka taip pat būtų užmezgami betarpiški kontaktai, kurie ateityje galėtų išvirsti į tarpusavio paskolas ir/ar darbą naujai besikuriančioje DeFi industrijoje.

Vienas iš asociacijos tikslų yra pasiekti, kad tarpusavio skolinimo dalyviai gebėtų derinti tradicinius finansinius ir teisinius instrumentus su naujausiomis decentralizuotų finansų (DeFi) technologijomis, išvengtų klaidų ir svarbiausia, demistifikuoti “pinigų” ir “kriptovaliutų” fenomenus.

Pokyčiai DeFi tehchnologijų srityje vyksta milžinišku greičiu, todėl, viena vertus svarbu nepražiopsoti vertingiausių naujovių, kita vertus, nepakliūti į nuolatinio blaškymosi būseną, kai bandomi vis nauji dalykai, tačiau trūksta praktinio pritaikymo kasdieniams gyvenimiškiems poreikiams.

Vienas iš rimčiausių ir labiausiai savitarpio skolinimo asociacijos dalyvių poreikius tenkinantis DeFi projektas yra Stellar.org – “atviras tinklas, kuris leidžia lengvai sukurti, persiųsti ir prekiauti visų formų piniginiais žetonais”.

Stellar tinkle yra galimybė lengvai, greitai ir ypač mažomis sąnaudomis susikurti indikatorius (įvairias savybes turinčius žetonus), vienokiu ar kitokiu būdu susieti juos su savitarpio skolinimo dalyvių veikla, efektyviai kurti ir analizuoti atvirus duomenis ir tokiu plėtoti decentralizuotą savitarpio skolinimą.

Stellar tinklas, lyginant su kitais decentralizuotais DeFi tinklais turi šiuos privalumus:

  • Jau apie šešis metu yra geriausių DeFi projektų penkiasdešimtuke (šiuo metu 10-oji vieta);
  • Stipri projekto vystytojų komanda;
  • Ypač greitos ir pigios transakcijos;
  • Stabiliai veikiančios “piniginės” su patogia sąsaja su tradicinėmis kredito įstaigomis;
  • Puikios galimybės analizuoti tinklo duomenis tiek nemokamomis priemonėmis, tiek su mokamomis priemonėmis;
  • Galimybė susikurti DeFi priemones žmonėms be specialaus IT išsilavinimo;
  • “Stablecoin” funkcionalumas;
  • Galimybė susikurti paprastus ir patikimus išmaniuosius kontraktus;
  • Kokybiškos mobilios ir desktop aplikacijos;
  • Socialinis tinklas Keybase su integruota Stellar pinigine Zoom aplikacija, kas ledžia patogiai komunikuoti ir organizuoti asociacijos mokymus.

Plačiau apie Stellar savybes, aktualias savitarpio skolinimo veikloje kituose straipsniuose – su iliustracijomis ir pavyzdžiais.

Kitose straipsnio dalyse didesnis dėmesys bus skiriamas konkretiems resursų alokacijos, rizikų, dalyvių įsitraukimo ir gebėjimų analizės instrumentams ir būdams.

Jei skaitytojui kils klausimų, ar bus kokių pastebėjimų, prašyčiau rašyti info@auksinas.lt. Taip pat skaitykite www.gab.com @RimantasMartinonis

——————————————————————————————–

*Savitarpio skolinimas – tiesioginis skolinimas kitiems asmenims, nesinaudojant arba minimaliai naudojantis tarpininkų paslaugomis. Apibrėžimas gali būti keičiamas, žiūrėkite įrašą “Žodynas”.

**Atsidalinimas. Praktika perimta iš kriptovaliutų projektų, kai nepavykus susitarti dėl svarbiausių struktūrinių sisitemos dalykų, atsidalinimo būdu sukuriamos dvi analogiškos sistemos, kurios toliau vystomos pagal skirtingas taisykles ir naudojant skirtingas priemones.

***Indikatoriai. indikãtorius [lot. indicator — rodytojas] Prietaisas stebimo objekto būsenai, kiekybinei ar kokybinei charakteristikai atvaizduoti žmogui suvokiama forma. Šiuo atveju, tai virtualus vienetas egzistuojantis Stellar blokų grandinėje.