Auksino emisijos algoritmas

Dabartinių virtualiųjų valiutų emisija dažniausiai yra susieta su operacijų verifikavimu atliekamu automatizuotu būdu, t.y. naujai generuojamą valiutą gauna invesuotojai į specialią programinę ir techninę įrangą ir jų operatoriai (Proof of work, Proof of stake, Delegated proof of work, Proof of Proof of Space and Time ir įvairūs mišrūs konsensuso algoritmai).

Dažnai viena ar kita forma kriptovaliutų iniciatoriai (fiziniai asmenys arba vystymo fondai) valiutos emisijos pradžioje iš anksto paskiria dalį numatomų valiutos vienetų sau (premined stake) kartais išskiriama tam tikra dalis konkretiems tinkslams, pavyzdžiui valiutos vystymo darbams. Toks išankstinis emisijos dalies paskirstymas emisijos iniciatoriams dažnai kritikuojamas dėl tariamo nesąžiningumo, kvestionuojama praktiškai visų virtualiųjų valiutų emisijos tvarka. Ko gero “teisingiausios emisijos” algoritmas neegzistuoja, kadangi visada vertinama per skirtingų interesų prizmę.

Tais atvejais, kai virtuali valiuta kuriama “ant” egzistuojančios blokų grandinės (blokyno), jos emisija negali būti susiejama su operacijų blokų grandinėje atlikimu ir patvirtinimu, todėl naujų valiutos vienetų paskirstymas vykdomas pagal kitus principus. Pavyzdžiui, Proof of Burn atveju naujos valiutos naujai generuojami vienetai paskirstomi proporcingai sunaikintam kitos valiutos kiekiui (pavyzdžiui Counterparty projekto atveju buvo sunaikinta 2140 Bitcoin, šios dienos kainomis to kiekio Bitcoin kaina virš 108 mln. EUR, o Counterparty – apie 8 mln. EUR)), kartais naujai kuriami (emituojami) vienetai suteikiami už anksčiau įgytų valiutos vienetų “terminuotą užrakinimą” (Staking), kartais naujų valiutos vienetų paskirstymas siejamas su specialiose platformose kuriamo turinio kiekiu ir kokybe ir t.t.

Atsižvelgiant į tai, kad auksinai egzistuoja “ant” Stellar blokyno, jų emisija taip pat negali būti siejama su techninėmis priemonėmis vykdomu operacijų verifikavimu. Viena vertus, emisijos susiejimas su operacijų verifikavimu suteikia tam tikrą pastovumą ir patikimumo įvaizdį, kita vertus emisijoje pagrinde dalyvauja specifines technines žinias turintys asmenys (tam tikra prasme išimtis yra “kasėjų pulai”, – mining pools), todėl santykinai siaurėja projektą vystančių asmenų ratas, mažiau galimybių socialinėms ir techninėms inovacijoms. Auksino emisijos algoritmo stiprybė yra lankstumas, galimybė reaguoti į kintančią techninę, ekonominę ir politinę aplinką. Galimų auksino emisijos algoritmų variantų skaičių riboja tik dangus ir valstybinės institucijos, – finansų sektoriaus reguliuotojai. Pastarieji, gindami kartais tikrąjį, kartais tariamąjį viešąjį interesą, virtualiųjų valiutų emisijas siekia įstatyti į tokius reguliacinius rėmus, kurie priimtini tik senosios, prievarta, sukčiavimu ir nesąžininga konkurencija grindžiamos finansų sistemos žaidėjams. Nors iš esmės virtualiosios valiutos yra atsparios atakoms iš visų vektorių, modeliuojant auksino emisijos algoritmą ir auksino projektą apskritai, tam skiriamas ypatingas dėmesys, todėl taikomas Zeronet programinės įrangos principas. Pagal šį principą, neįmanoma sunaikinti tai, kas yra visur ir tuo pat metu niekur. Auksinas yra nesunaikinamas, kadangi dėl atitinkamo dalyvių pasirengimo lygio jis, esant reikalui gali lengvai migruoti tarp atskirų blokynų (ateityje gali veikti net ir be blokyno , – P2P pagrindais), auksino emisijos algoritmas yra labai adaptyvus prie kintančių aplinkybių, kadangi emisijos parametrai priklauso ne nuo centrinio sprendimų priėmėjo, o nuo kiekvieno emisijoje dalyvaujančio asmens (decentralizuota emisija). Tokiais pagrindais vystoma virtualioji valiuta yra labai atspari tiek vagystėms įsilaužiant į paskyras, tiek ir reguliuotojo bandymams suvaržyti emisiją. Atakos gali sukelti laikinus auksino vertės svyravimus, tačiau emisijos ir projekto apskritai sustabdyti negali.

“Decentralizuota emisija” reiškia, kad vieno emisijos centro nėra. Kadangi egzistuoja paskyra, nuo kurios emisija prasideda, joje iš pradžių saugomi visi egzistuojantys auksinai, iš šios paskyros į kitas paskyras vykdomos transakcijos neturi “išorės stebėtojui” lengvai suprantamos logikos, gali susidaryti klaidingas įvaizdis, kad kažkas turi”auksopuodą”, kad emisija vykdoma nesąžiningai, neskaidriai ir nesuprantamai. Šis pirminis įspūdis klaidingas dėl to, kad iš tiesų auksino emisija grįsta lanksčiu savireguliaciniu algoritmu. Patogumo dėlei galima pabandyti įsivaizduoti pagal kokį algoritmą vyksta augalo šaknų augimas. Augalo sėkla (pirminė auksino emisijos paskyra) pradžioje turi sukaupusi visas maistines medžiagas, visą genetinę informaciją. Sėklos daigas dalinasi į šaknis, formuojasi kitos augalo dalys. Ar sėkloje iš anksto yra informacija kuria kryptimi vystytis šaknims? Ko gero ne. Kaip šaknys geriausia vystosi puresnės dirvos ir maistinių medžiagų kryptimi, taip auksino virtualios valiutos iniciatoriai vykdo auksino emisiją į tas paskyras, kurių valdytojai yra perspektyviausi plėtros prasme. Kaip ir šaknų analogijos atveju, tas perspektyvumas yra didele dalimi hipotetinis ir sunkiai patikrinamas, todėl sėkmės atveju vyksta tolimesnis augimas (emituojama daugiau auksinų), o nesėkmės atveju keičiama augimo kryptis (aiškinamasi priežastys su paskyros – gavėjos valdytoju, daromos korekcijos). Kiekvienas auksino paskyros valdytojas, dalyvaujantis emisijoje (įskaitant ir pirminės paskyros valdytoją ar valdytojus) nuolat ieško tinkamiausios pusiausvyros tarp dviejų viena kitai priešingų paskatų, – iš vienos pusės siekis padidinti emisiją, iš kitos pusės siekis išlaikyti santykinai stabilią auksino vertę, susietą su EUR. Jei vienos ar kitos paskyros valdytojas, siekdamas kuo didesnės plėtros per daug optimistiškai įvertins emituojamus auksinus priimančios paskyros valdytojo patikimumą ir perspektyvimą ir emituoti auksinai stagnuos paskyroje arba, dar blogiau, nedelsiant pavirs SELL orderiu, jis pakenks ne tik bendruomenei, bet ir sau asmeniškai, kadangi devalvuojami ir jo turimi auksinai, krinta jo, kaip emitento reputacija. Tai automatiškai reiškia, kad susikompromitavusio asmens emisijos ateityje bus mažesnės arba negalės vykti apskritai. Tokiu savireguliacijos būdu atrandamas optimaliausias auksino emisijos, – “Augančių šaknų” algoritmas. Kuriama kolektyvinė vertė ir tinklo efektas. Nėra jokių rašytinių taisyklių, jokių kontroliuojančių, vadovaujančių ir prievartos institucijų. Yra tik asmenų valia grįstas bendras veikimas siekiant sukurti sąžiningą, skaidrią ir neprievartinę finansų sistemą ir kurti vertę sau. Tokia sistemos architektūra daro ją atsparia galimiems išpuoliams iš “status quo” išlaikymo siekiančių finansų sektoriaus interesų grupių pusės.

Toliau tekste apžvelgiami iššūkiai kylantys vykdant auksino emisiją ir galimi jų sprendimo būdai.

“Aukso puodo” problema. Ji aktuali ko gero visiems pagrindiniams virtualiųjų valiutų projektams ir pasireiškia tuo, kad vienokia ar kitokia forma egzistuoja “užrakinta koncentruota vertė”, kuri pagal tam tikras taisykles skirstoma žmonėms. Tai sukuria dideles paskatas apeidinėti taisykles arba surasti “slaptą raktą” ir pagrobti visą “aukso puodą”. Vieni norintys gauti naudos iš “aukso puodo” laikosi taisyklių ir gauna “tai kas jiems priklauso”, kiti stengiasi apeiti taisykles ir pasipelnyti pirmųjų sąskaita.

Efektyviausias būdas apsaugoti “aukso puodą” yra padaryti taip, kad jo užgrobėjas nieko nelaimėtų. Tai įmanoma tada, kai “aukso puode” sukaupta vertė tampa verte tik tuo atveju ir tik pas tuos, kurie supranta pagal kokias taisykles ja reikia naudotis ir jų laisvanoriškai laikosi. Kitaip tariant, “aukso puode” sukoncentruota vertė yra tik “potenciali vertė su išlygomis” todėl ji gali būti lengvai prieinama visiems norintiems ir sugebantiems ją tinkamai emituoti auksinų pavidalu.

Ar gali būti, kad kas nors turi vertę, kas yra lengvai prieinama visiems?

Atsakant į šį klausimą, gera analogija, matyt, galėtų būti skaitmenų (skaičių) fenomenas. Ar skaitmenys (skaičiai) yra lengvai prieinami visiems? Atsakymas akivaizdus, – kiekvienas žmogus gali jais naudotis, tereikia laikytis tam tikrų jų užrašymo taisyklių, pavyzdžiui vieneto nevaizduoti apskritimu, o nulio nevaizduoti trikampe figūra. Ar tai, kad skaitmenys yra lengvai prieinami visiems jie automatiškai tampa beverčiai? Akivaizdu, kad skaitmenys tampa beverčiai tik tada kai neatlieka naudingos funkcijos, tai yra užrašomi chaotiškai, beprasmiškai, neatspindi kokių nors su materialiu pasauliu susijusių procesų arba juos atspindi neteisingai. Taigi, virtuali valiuta, iš esmės būdama tais pačiais skaičiais, būdama lengvai prieinama, tuo pačiu gali būti vertinga, su sąlyga, kad atspindės su materialiu pasauliu susijusius realius dalykus ir/ar procesus, t.y. atliks naudingas funkcijas . Skirtingai nuo skaičių – dekretinių pinigų (pvz. EUR), kurie atlieka funkcijas nes jų naudojimo taisyklės paremtos valstybės tarnautojų prievarta, virtualiosios valiutos tas pačias funkcijas atlieka laisvanoriškų, neprievartinių sandorių dėka.

Panašiai kaip Hive.io emisijos algoritmo atveju, kai emisija susieta su kuriamo turinio kiekiu ir kokybe, santykinai stabilaus auksino emisija susieta su tarpusavio paskolų apimtimis, o taip pat su nestabilios vertės virtualiomis valiuta, kuri yra kuriama tikslu atlikti “vertės kaupiklis” vaidmenį veikiant poroje su santykinai stabilios vertės auksinu.

Daugumos dabar egzistuojančių santykinai stabilios vertės virtualių vertė priklauso nuo valiutų, kuriomis “užtikrinamas stabilumas” vertės svyravimų. Tuo metu, kai “užtikrinančios” valiutos vertė krenta, sumažėja pasitikėjimas stabilia valiuta ir atvirkščiai. santykinai stabilaus auksino atveju veikia priešingas principas, – nestabilios vertės valiuta “vertės kaupiklis” neužtikrina auksino stabilumo, o atvirkščiai, priklausomai nuo auksino emisijos apimčių ir vertės stabilumo EUR atžvilgiu, kinta ir virtualios valiutos – “vertės kaupiklio” emisijos apimtis ir vertė. Tikėtina, kad “vertės kaupiklio” vertė ilgainiui nebekoreliuos su auksinu, tačiau auksino vertės stabilumas turėtų likti nepriklausomas nuo “vertės kaupiklio” visą laiką.

Daugiau apie virtualią valiutą – “vertės kaupiklį”, skaitykite kitame įraše (rengiamas) .