Tarpusavio skolinimas yra tūkstančių metų senumo istorines šaknis turintis reiškinys. Ilgainiui kito jo formos ir apimtys, tačiau pagrindiniai jo bruožai išliko tie patys:
- laisvų resursų turintis asmenys juos skolina asmenims, kuriems tų resursų trūksta;
- skolinimo ir skolinimosi motyvai yra labai įvairūs;
- aplinkybės, turinčios įtakos skolos santykiams, dažnai kinta laikui bėgant ir gali juos stipriai pakeisti;
- tais atvejais, kai skolos grąžinimo/negrąžinimo klausimas yra aktualus, taikomos sutartinės ir įstatyminės rizikos valdymo priemonės .
Motyvai skatinantys žmones skolinti resursus yra patys įvairiausi, – nuo noro neatlygintinai padėti, iki noro kuo daugiau gauti asmeninės naudos. Nežiūrint į tai, kokių motyvų vedami žmonės skolina, visada yra tikimybė, kad dalis arba visa paskola nebus grąžinta. Kitaip tariant, visada yra rizika skolos neatgauti ir skolinantys asmenys turi apsispręsti, kokiu laipsniu jie siekia (jei iš viso siekia) tą riziką suvaldyti, kas ir kokiomis priemonėmis tai darys.
Kita vertus, pasiskolinti norinčių žmonių motyvai taip pat yra labai įvairūs, – nuo siekio patenkinti gyvybinius poreikius, iki noro gauti pelno, arba neatsakingai vartoti savo malonumui.
Kreditorių ir skolininkų požiūris į susiklosčiusius skolos santykius gali keistis laikui bėgant. Kintant įvairioms aplinkybėms, tie pokyčiai gali skatinti tolimesnius skolos santykius, arba gali užkirsti jiems kelią.
Skolos santykių pobūdis nulėmė tai, kad priemonės, kuriomis siekiama valdyti skolos negrąžinimo riziką ir sušvelninti pasėkmes tos rizikos nesuvaldžius, ilgainiui sudėtingėjo. Į šį procesą įsitraukė įvairios valstybės institucijos, o taip pat ši veikla buvo komercializuota ir centralizuota. Tai neišvengiamai iššaukė skolinimosi kaštų augimą ir sumažino galimybęs geromis sąlygomis pasiskolinti, ypač tiems, kuriems paskola reikalinga gyvybiniams poreikiams tenkinti. Tai yra viena iš didžiausių šių laikų problemų, tokia padėtis kelia grėsmę ne tik socialiai pažeidžiamiems žmonėms, bet visai visuomenei apskritai.
Lietuvos įstatymų leidėjas ir priežiūros institucijos tarpusavio skolinimo santykiams, įskaitant ir tapusavio skolinimui be palūkanų, nustatė tokį teisinį režimą, kuris yra labai panašus į vartojimo kreditų reguliavimo režimą. Neaiškios, painios tarpusavio skolinimo taisyklės ir griežtų sankcijų grėsmė stabdo tarpusavio skolinimo plėtrą ir stumia soacialiai pažeidžiamus žmones į greitųjų kreditų rinką.
Tarpusavio skolinimo asociacijos narių tikslas yra inicijuoti atskirą nekomercinio tarpusavio skolinimo įstatymą skatinantį žmonių solidarumą finansų srityje ir skleisti žinias apie pažangių informacinių technologijų teikiamas galimybes šioje srityje.
Visus norinčius įsitraukti į šios asociacijos iniciatyvinės grupės veiklą, prašau rašyti elektroniniu paštu info@auksinas.lt. , r_martinonis*keybase.io, arba ZeroNet rimantas@zeroid.bit. Asociacijos veikloje gali dalyvauti visi asmenys, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, išsilavinimo, amžiaus, politinių pažiūrų ir kitų šiuo atveju nereikšmingų dalykų.
Tarpusavio skolinimo asociacijos iniciatorių vardu – Rimantas Martinonis.