Dabartinių virtualiųjų valiutų emisija dažniausiai yra vykdoma atliekant tam tikras operacijas automatizuotu būdu, t.y. naujai generuojamą valiutą gauna invesuotojai į specialią programinę ir techninę įrangą ir jų operatoriai (Proof of work, Proof of stake, Delegated proof of work, Proof of Proof of Space and Time ir įvairūs mišrūs algoritmai).
Neretai kriptovaliutų projektų iniciatoriai (fiziniai asmenys arba vystymo fondai) emisijos pradžioje iš anksto paima dalį valiutos vienetų sau (angl. – premined stake). Dažniausiai ta paimtoji dalis skiriama konkretiems tikslams, pavyzdžiui programavimo, marketingo darbams apmokėti. Toks išankstinis emisijos dalies paskirstymas emisijos iniciatoriams dažnai kritikuojamas dėl tariamo nesąžiningumo, vyksta diskusijos dėl optimalios virtualiųjų valiutų emisijos tvarkos. Ko gero “teisingiausios emisijos” algoritmas neegzistuoja, kadangi visada vertinama per skirtingų interesų prizmę. Šiame konteste pasitvirtina taisyklė – “Nuglėtojų neteisia”.
“Blockchain” tehnologija grįstų projektų ašimi yra “vidiniai” virtualūs vienetai (angl.- native token), kaip pavyzdžiui Bitcoin, Ethereum, Stellar. Daugeliu atvejų yra techninė galimybė “ant” egzistuojančio “blockhain-o”, susikurti “papildomus” virtualius vienetus (user issued token), kurie pagal techninius parametrus labai panašūs į “vidinius” virtualius vienetus, tačiau jų emisijos ir naudojimo taisykles nustato patys šių vienetų kūrėjai.
Pavyzdžiui, Proof of Burn emisijos algoritmo atveju naujai generuojami vienetai paskirstomi proporcingai sunaikintam kitos valiutos kiekiui (pavyzdžiui Counterparty projekto atveju buvo “sudeginta” 2140 Bitcoin, kartais naujai kuriami (emituojami) vienetai suteikiami už anksčiau įgytų valiutos vienetų “terminuotą užrakinimą” išmaniajame kontrakte tikslu palaikyti jos stabilumą (Staking), kartais naujų valiutos vienetų paskirstymas siejamas su specialiose platformose kuriamo turinio kiekiu ir kokybe (Proof of brain Hive.io) ir t.t.
Auksinai egzistuoja “ant” Stellar blokyno, jų emisijos ir naudojimo taisyklės priklauso nuo jų naudotojų. Auksino emisijos algoritmas gali būti pritaikomas prie kintančių aplinkybių, kadangi emisijos parametrai priklauso ne nuo centrinio sprendimų priėmėjo, o nuo kiekvieno emisijoje dalyvaujančio asmens (decentralizuota emisija). Tokiais pagrindais vystoma virtualioji valiuta yra labai atspari tiek vagystėms įsilaužiant į paskyras, tiek ir reguliuotojo bandymams suvaržyti emisiją. Atakos gali sukelti laikinus auksino vertės svyravimus, tačiau emisijos ir projekto apskritai sustabdyti negali.
“Decentralizuota emisija” reiškia, kad vieno emisijos centro nėra. Kadangi egzistuoja paskyra, nuo kurios emisija prasideda, joje iš pradžių saugomi visi egzistuojantys auksinai, iš šios paskyros į kitas paskyras vykdomos transakcijos neturi “išorės stebėtojui” lengvai suprantamos logikos, gali susidaryti klaidingas įvaizdis, kad kažkas turi”aukso puodą” ir juo manipuliuoja, kad emisija vykdoma nesąžiningai, neskaidriai ir nesuprantamai. Šis pirminis įspūdis klaidingas dėl to, kad iš tiesų auksino emisija grįsta lanksčiu savireguliaciniu algoritmu. Patogumo dėlei galima pabandyti įsivaizduoti pagal kokį algoritmą vyksta augalo šaknų augimas. Augalo sėkla (pirminė auksino emisijos paskyra) pradžioje turi sukaupusi visas maistines medžiagas, visą genetinę informaciją. Sėklos daigas dalinasi į šaknis, formuojasi kitos augalo dalys. Kaip šaknys geriausia vystosi puresnės dirvos ir maistinių medžiagų kryptimi, taip auksino virtualios valiutos projekto iniciatoriai vykdo auksino emisiją į tas paskyras, kurių valdytojai yra perspektyviausi plėtros prasme. Kaip ir šaknų analogijos atveju, tas perspektyvumas yra patikrinamas praktikoje, sėkmės atveju vyksta tolimesnis augimas (emituojama daugiau auksinų), o nesėkmės atveju keičiama augimo kryptis (aiškinamasi priežastys su paskyros – gavėjos valdytoju, daromos korekcijos). Kiekvienas auksino paskyros valdytojas, dalyvaujantis emisijoje (įskaitant ir pirminės paskyros valdytoją ir/ar valdytojus) nuolat ieško tinkamiausios pusiausvyros tarp dviejų viena kitai priešingų paskatų, – iš vienos pusės siekiama padidinti emisiją, iš kitos pusės siekiama išlaikyti santykinai stabilią auksino vertę, susietą su EUR. Jei vienos ar kitos paskyros valdytojas, siekdamas kuo didesnės plėtros per daug optimistiškai įvertins emituojamus auksinus priimančios paskyros valdytojo patikimumą ir perspektyvimą ir emituoti auksinai stagnuos paskyroje arba, dar blogiau, nedelsiant pavirs SELL orderiu, jis pakenks ne tik bendruomenei, bet ir sau asmeniškai, kadangi devalvuojami ir jo turimi auksinai, krinta jo, kaip emitento reputacija. Tai automatiškai reiškia, kad susikompromitavusio asmens emisijos ateityje bus mažesnės arba negalės vykti apskritai. Tokiu savireguliacijos būdu atrandamas optimaliausias auksino emisijos algoritmas, kurį galima pavadinti “Augimo” algoritmu. Kuriama kolektyvinė vertė ir tinklo efektas. Nėra jokių teisiškai įpareigojančių rašytinių taisyklių, yra tik asmenų valia grįstas bendras veikimas siekiant sukurti sąžiningą, skaidrią ir neprievartinę finansų sistemą ir kurti vertę sau. Tokia sistemos architektūra daro ją atsparia galimiems išpuoliams iš “status quo” išlaikymo siekiančių finansų sektoriaus interesų grupių pusės.
Toliau tekste apžvelgiami iššūkiai kylantys vykdant auksino emisiją ir galimi jų sprendimo būdai.
“Aukso puodo” problema. Ji aktuali ko gero visiems pagrindiniams virtualiųjų valiutų projektams ir pasireiškia tuo, kad vienokia ar kitokia forma egzistuoja “užrakinta koncentruota vertė”, kuri pagal tam tikras taisykles skirstoma žmonėms. Tai sukuria dideles paskatas apeidinėti taisykles arba surasti “slaptą raktą” ir pagrobti visą “aukso puodą”. Vieni norintys gauti naudos iš “aukso puodo” laikosi taisyklių ir gauna “tai kas jiems priklauso”, kiti stengiasi apeiti taisykles ir pasipelnyti pirmųjų sąskaita.
Efektyviausias būdas apsaugoti “aukso puodą” yra padaryti taip, kad jo užgrobėjas nieko nelaimėtų. Tai įmanoma tada, kai “aukso puode” sukaupta vertė tampa verte tik tuo atveju ir tik pas tuos, kurie supranta pagal kokias taisykles ja reikia naudotis ir jų laisvanoriškai laikosi. Kitaip tariant, “aukso puode” sukoncentruota vertė yra tik “potenciali vertė su išlygomis” todėl ji gali būti lengvai prieinama visiems norintiems ir sugebantiems ją tinkamai emituoti auksinų pavidalu.
Ar gali būti, kad kas nors turi vertę, kas yra lengvai prieinama visiems?
Atsakant į šį klausimą, gera analogija, matyt, galėtų būti skaitmenų (skaičių) fenomenas. Ar skaitmenys (skaičiai) yra lengvai prieinami visiems? Atsakymas akivaizdus, – kiekvienas žmogus gali jais naudotis, tereikia laikytis tam tikrų jų užrašymo taisyklių, pavyzdžiui vieneto nevaizduoti apskritimu, o nulio nevaizduoti trikampe figūra. Ar tai, kad skaitmenys yra lengvai prieinami visiems jie automatiškai tampa beverčiai? Akivaizdu, kad skaitmenys tampa beverčiai tik tada kai neatlieka naudingos funkcijos, tai yra užrašomi chaotiškai, beprasmiškai, neatspindi kokių nors su materialiu pasauliu susijusių procesų arba juos atspindi neteisingai. Taigi, virtuali valiuta, iš esmės būdama tais pačiais skaičiais, būdama lengvai prieinama, tuo pačiu gali būti vertinga, su sąlyga, kad atspindės su materialiu pasauliu susijusius realius dalykus ir/ar procesus, t.y. atliks naudingas funkcijas . Skirtingai nuo skaičių – dekretinių pinigų (pvz. EUR), kurie atlieka funkcijas nes jų naudojimo taisyklės paremtos valstybės tarnautojų prievarta, virtualiosios valiutos tas pačias funkcijas atlieka laisvanoriškų, neprievartinių sandorių dėka.
Panašiai kaip Hive.io emisijos algoritmo atveju, kai emisija susieta su kuriamo turinio kiekiu ir kokybe, santykinai stabilaus auksino emisija susieta su tarpusavio paskolų apimtimis, o taip pat su nestabilios vertės virtualiomis valiuta, kuri yra kuriama tikslu atlikti “vertės kaupiklis” vaidmenį veikiant poroje su santykinai stabilios vertės auksinu.
Daugumos dabar egzistuojančių santykinai stabilios vertės virtualių vertė priklauso nuo valiutų, kuriomis “užtikrinamas stabilumas” vertės svyravimų. Tuo metu, kai “užtikrinančios” valiutos vertė krenta, sumažėja pasitikėjimas stabilia valiuta ir atvirkščiai. santykinai stabilaus auksino atveju veikia priešingas principas, – nestabilios vertės valiuta “vertės kaupiklis” neužtikrina auksino stabilumo, o atvirkščiai, priklausomai nuo auksino emisijos apimčių ir vertės stabilumo EUR atžvilgiu, kinta ir virtualios valiutos – “vertės kaupiklio” emisijos apimtis ir vertė. Tikėtina, kad “vertės kaupiklio” vertė ilgainiui nebekoreliuos su auksinu, tačiau auksino vertės stabilumas turėtų likti nepriklausomas nuo “vertės kaupiklio” visą laiką.
Daugiau apie virtualią valiutą – “vertės kaupiklį”, skaitykite kitame įraše (rengiamas) .